Pastaruoju metu vis daugiau žmonių į savo kasdienybę įtraukia fizinį aktyvumą, atidžiau renkasi sveikesnį maistą, o savęs atradimo stovyklos sudomina vis daugiau dalyvių. Kai visi materialūs dalykai tapo ranka pasiekiami, atsirado galimybė atsisukti į tikrąjį laimės šaltinį, o jis slypi, pasirodo, visgi ne daiktuose. Tačiau, kad ir kaip dažnai viešoje erdvėje girdėtume kalbant apie meilę ir rūpestį sau, šių dienų pasauliniai įvykiai, gyvenimo tempas verčia mus jausti įtampą, nerimą, skubėti, o tai, galiausiai, sukelia sveikatos problemas. Stresas yra įprasta kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis ir kai kuriose situacijose gali būti netgi naudingas, tačiau svarbu žinoti, kaip jį valdyti ir išsaugoti stabilią emocinę sveikatą. Todėl įkvėpti noro pakeisti elgesį ir požiūrį į emocinę sveikatą, asociacija „Unique Projects“ ėmėsi veiksmų ir šių metų kovo 28 – balandžio 7 d. Kaune įgyvendino tarptautinį jaunimo mainų projektą „Mental Health Matters“, kuris buvo finansuojamas Europos Sąjungos, Erasmus+ programos. Daugiau apie šį projektą pasakoja „Unique Projects“ asociacijos atstovai.
Kodėl pasirinkote tokią temą?
Pastarojo meto pasaulio įvykiai niekaip neleidžia žmonėms atsikvėpti. Pasaulinė Covid-19 pandemija ne juokais išgąsdino, sukėlė stresą, uždarė namuose, atėmė ne tik darbus, veiklas, bet ir kėsinosi į mūsų gyvybes. Iškart po pandemijos, prasidėjo didelio mąsto karas kaimyninėje šalyje, sugrąžinęs visai Europai nesaugumo ir baimės jausmą, kokio neturėjo ištisus dešimtmečius. O šiuo metu, vis garsiau kalbama apie klimato kaitą ir iš to kylančias grėsmes. Ramūs laikai, kai rūpinomės tik savo asmeniniais poreikiais, baigėsi, ir pokyčiai, nestabilumo jausmas, nerimas, grėsmės vis dažniau tampa mūsų kasdieniniu palydovu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad gerus sprendimus priimti, padėti kitiems ir išgyventi sunkumus gali tik emociškai stiprūs ir stabilūs žmonės, o to, deja, švietimo įstaigose, nemokoma. Todėl nusprendėme, kad reikia imtis veiksmų ir pradėjome nuo to, kas svarbiausia – jaunuolių mokymo ir visuomenės švietimo apie emocinės sveikatos svarbą, būtinybę ja rūpintis ir supažindinome su geros emocinės sveikatos teikiamais privalumais.
Kodėl reikia rūpintis savo emocine sveikata?
Gera žmogaus savijauta susideda iš daug skirtingų veiksnių, tokių kaip gera fizinė sveikata, socialiniai ryšiai, patinkanti veikla, darbas, įgyvendinti tikslai, pasitikėjimas savimi ir t. t. Tačiau vienas svarbiausių veiksnių, apjungiančių viską mūsų savijautoje – emocinė sveikata. Gera emocinė sveikata ir įgūdžiai ja rūpintis gali padėti išspręsti kylančias problemas, įveikti stresą, padidinti pasitikėjimą savimi, net jei tame gyvenimo etape ne viskas klostosi gerai. Pavyzdžiui, jaustis gerai įmanoma, net jei šiuo metu nedžiugina darbas, atlyginimas ar aplinka, tačiau atvirkščiai – jei visa tai turi, tačiau yra problemų su sveikata– gera savijauta neįmanoma. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad emocinės problemos, tokios kaip depresija, nerimas, stresas, gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei sveikatai, pavyzdžiui, padidinti širdies ligų, diabeto, virškinimo trakto sutrikimų susirgimų tikimybę.
Kaip pasirūpinti emocine sveikata?
Tam, kad galėtumėme rūpintis savo emocine sveikata, būtina suprasti, kas tai yra ir iš kokių dalių ji susideda. Emocinė sveikata yra būklė, kuriai būdinga emocinė gerovė, psichologinis komfortas, gebėjimas susidoroti su sunkumais ir prisitaikyti prie pokyčių. Tai apjungia gebėjimą valdyti savo emocijas, atpažinti ir išreikšti savo jausmus, susitvarkyti su stresu, gerinti santykius su kitais žmonėmis bei siekti savo tikslų. Galima teigti, kad būtina gerinti emocinę sveikatą visapusiškai – įgyjant daugiau žinių apie tai bei taikant naujus įgūdžius bei įpročius praktikoje. To ir siekėme šiuose tarptautiniuose jaunimo mainuose, kurie subūrė jaunuolius iš 4 skirtingų šalių (Lietuvos, Rumunijos, Italijos ir Slovakijos). Projekto veiklų metu jauni žmonės didino žinias apie emocinę sveikatą, mokėsi per įvairius neformalaus ugdymo metodus, o vėliau taikė ir naujus įgūdžius praktikoje. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi net 3 savo srities specialistai.
Psichologė Agnė Žvikaitė supažindino mus bendrai su emocinės sveikatos svarba, paskutiniais metais jai iškilusiais pavojais bei įžvalgomis, kaip ja reikėtų pasirūpinti. Po pristatymo, visi dalyviai turėjo grupinę sesiją, po kurios galėjo psichologei užduoti ir individualius klausimus.
Tadas Sokolovas supažindino dalyvius su meditacijos esme, principais ir pagrindinėmis meditacijų metodikomis. Jauni žmonės turėjo galimybę praktiškai išbandyti ne vieną meditacijos techniką ir atrasti tinkamiausią, kurią norėtų praktikuoti kasdienybėje.
Fizioterapeutė Indrė Kalnutė mokė kaip atpažinti savo kūno siunčiamus signalus, supažindino, kaip kūnas reaguoja į įvairius išorės dirgiklius ir mūsų emocinę sveikatą bei kaip visa tai yra tarpusavyje stipriai susiję.
Mainų metu jauni žmonės ne tik dalyvavo diskusijose, per įvairius neformalaus ugdymo metodus, mokėsi, kaip rūpintis savo emocine sveikata, bet ir dalinosi savo šalių patirtimi, tradicijomis, kultūra, mezgė tarptautines draugystes ir linksmai bei prasmingai leido laiką. Be to, kiekvienos dienos refleksijose dalyviai apibendrindavo savo išmokimus bei savijautą.
Ką daryti norintiems įgyti tokios patirties ar naujų įgūdžių?
Projektų metu kviečiame bendruomenę įsitraukti į veiklas ir įgyti naudingų žinių, taip pat nemažai susitikimų su svečiais transliuojame gyvai mūsų Facebook puslapyje – tad nemažai informacijos ir galimybių yra atvira plačiai visuomenei. Visus jaunus žmones kviečiame nepabijoti dalyvauti mūsų ar kitų organizacijų rengiamuose Erasmus+ projektuose, kuriuose galima ne tik tobulinti mokymosi visą gyvenimą kompetencijas, tačiau ir įgyti gyvenimą keičiančios patirties.Daugiau informacijos galite rasti „Unique Projects“ Facebook paskyroje www.facebook.com/uniqueprojectseu bei tinklalapyje www.uniqueprojects.eu
