Apie toleranciją plačiai kalbama ir diskutuojama – visuomenė skatinama priimti kitokį požiūrį, nuomonę, tikėjimą ar orientaciją. Tolerancijos tema ugdo vadovėliai ir knygos, autoritetų pastabos ir mintys. Vos ne kasdien tolerancija mums žvelgia į akis tiesiog gatvėje: prasilenkiame su neįgaliojo vežimėlyje prikaustytu asmeniu, dirstelime į merginas, žygiuojančias meiliai susikabinusias rankomis, o pro akis nepraslysta iššaukiančios išvaizdos jaunuoliai, auskarais nusėtais veidais ir įmantriomis šukuosenomis. Tik susidūrus su minėtais reiškiniais akis į akį galima pasitikrinti savo tolerancijos lygį – praeiti akis nudelbus ar palydėti nepažįstamuosius santūria, bet pritariančia šypsena. Asociacija ,,Unique Projects“ 2015 m. birželio 22–30 d. skyrė pažinti įvairialypes tolerancijos formas, vykdydama jaunimo mainų projektą ,,Tolerancijos galia“ (angl. “The Power of Tolerance“), į kurį aktyviai įsitraukė netgi 34 dalyviai iš penkių Europos šalių.

Pažinimas nugali stereotipus

Projekte dalyvavo 17–28 metų amžiaus jaunuoliai, atvykę iš Kroatijos, Slovakijos, Italijos, Graikijos bei gimtosios Lietuvos. Dalis dalyvių buvo su klausos negalia, socialiniais ar ekonominiais sunkumais, bet tai nesutrukdė jiems aktyviai įsijungti į projekto veiklą. Šio projekto organizatoriai, asociacija ,,Unique Projects“, siekė projekto metu supažindinti dalyvius su įvairių šalių kultūromis, jų panašumais ir skirtumais, suteikti jaunuoliams žinių bei įgūdžių tolerancijos, toleravimo, kovojimo su diskriminacija klausimais bei leisti įgyti praktinių įgūdžių neformaliojo mokymosi metu, atskleidžiant tolerancijos ir pakantumo svarbą visuomenėje.

Devynių dienų trukmės projekto metu netrūko įvairių veiklų ir įdomių užsiėmimų: jaunuoliai dalyvavo rengiamose diskusijose, atlikinėjo namų darbus, bendravo vieni su kitais ir dalinosi savo patirtimi bei įspūdžiais, o po praktinių užsiėmimų linksmai leido laiką Kaune, pažindami gražiausias miesto vietas ir stebėdami žmonių kultūrinį gyvenimą. Be to, netgi pusę projekto vakarų vyko tarpkultūriniai vakarai, reprezentuojantys projekte dalyvaujančias šalis. Juose buvo pristatomos tų šalių tradicijos, kultūros ypatybės, muzika, šokiai bei patiekalai – taip buvo skatinamas dalyvių tarpkultūrinis bendravimas.

Kiekvienas projekto dalyvis atvyko tikėdamasis praturtinti savo žinias tolerancijos ir diskriminavimo klausimais, labiau pažinti ir suprasti asmenis, gyvenančius kitoje kultūroje, atstovaujančius kultūrinėms mažumoms bei įvairioms socialinėms grupėms. Pasak dalyvių, dinamiški, interaktyvūs ir įdomūs projekto užsiėmimai pranoko jų lūkesčius ir paliko neišdildomą įspūdį.

„Po šių mainų mumyse daug kas pasikeitė. Visas šis projektas vyko tolerancijos tema, kuri leido suvokti, jog galima įveikti kai kurias vidines savo baimes ir išankstinius nusistatymus. Mes supratome, kad daugiausia tai paremta kitų žmonių, kokie jie bebūtų, nepažinimu. Po šio laikotarpio, mes suvokėme, jog nepasitikėjimo jausmas kultūrinėmis mažumomis gali būti nugalėtas, kai tik jas imi geriau pažinti,“ – projekto naudą įvardijo vienas jo dalyvių, italas Lorenzo.

Tolerancijos stoka – opi visuomenės problema

Projekto dalyviai lankėsi ir Vilniuje, kur jų laukė trys pažintiniai pristatymai tolerancijos tema. Jaunus ir smalsius žmones geranoriškai sutiko priimti, su jais susipažinti ir plačiau papasakoti apie savo veiklą, kasdienybę ir darbus, asociacija „Lietuvos gėjų lyga“, Europos Lyčių lygybės institutas bei Lietuvos žydų bendruomenė.

Šių institucijų atstovai diskutavo su projekto dalyviais apie kasdien visuomenėje kylančias opias problemas, minėjo realius atvejus ir pavyzdžius, o patys dalyviai aktyviai įsitraukė į diskusijas, uždavinėjo jiems rūpimus klausimus, stengėsi kuo daugiau sužinoti, išgirsti ir įsisąmoninti.

Lietuvos gėjų lygos Viešosios politikos koordinatorius Tomas Raskevičius teigė, jog jų asociacija susilaukia gana įvairaus visuomenės požiūrio, kurį lydi tiek kandžios replikos bei negatyvios reakcijos, tiek augantis žmonių sąmoningumas, didėjantis pakantumas ir noras suprasti tam tikras socialines grupes.

„Lietuvos visuomenė pamažu integruojasi į Vakarų pasaulėžiūrą, demokratinį naratyvą, tik kyla klausimas, kodėl viskas vyksta taip lėtai? Bet vienareikšmiškai – reikalai gerėja. Manau, netgi visuomenės požiūriu viskas gerėja sparčiau, negu institucine ar politine prasme, todėl progresą galima pastebėti, tik norėtųsi, kad jis būtų dar gilesnis ir greitesnis,“ – sakė T. Raskevičius.

Teigiamus pokyčius, vykstančius mūsų visuomenėje tolerancijos tema, pastebi ir Lietuvos žydų bendruomenės referentė Monika Antanaitytė.

„Lietuvos visuomenės ir žydų bendruomenės santykiai šiltėja, matosi pozityvus pagerėjimas, bet tai nereiškia, kad viskas yra gerai ir neturime daugiau kur dirbti ir tobulėti,“ – apie žydų bendruomenės situaciją tolerancijos kontekste kalbėjo bendruomenės referentė.

Ji įvardijo, jog nors ir požiūris į mažumas mūsų visuomenėje pamažu keičiasi į gerąją pusę, vis dar pastebima antisemitizmo apraiškų, kurios nevaldomai plinta internetinėje erdvėje.

„Visa tai pasireiškia įžeidžiančiais komentarais, stereotipais, išreikšta neapykanta. Po kiekvienu straipsniu, kuriame yra atskleista viena ar kita žydiška tema, pasitaiko ir negatyvus, stereotipinis komentaras, nukreiptas prieš žydų tautą,“ – nemalonią tiesą įvardijo M. Antanaitytė.

Anot jos, žydų bendruomenė nenumoja ranka į neigiamą visuomenės požiūrį ir stengiasi su juo kovoti, pasitelkdami komunikaciją, edukaciją, ir švietimą. Pridurdama pašnekovė pakartojo ir projekto metu dažnai skambėjusią frazę, jog didžiausia žmonių neapykanta kyla iš paprasčiausio nežinojimo.

Organizatoriai: projektas pavyko puikiai

Anot organizatorių, projekto partneriai buvo atrinkti pagal tikslingą argumentaciją – jų buvo prašoma nurodyti motyvus – kodėl būtent jie turėtų atsidurti tarp projekto dalyvių, kokias organizacijų ar asociacijų veiklas jiems yra tekę vykdyti, be abejo, buvo atsižvelgta ir į dalyvių misijas bei sukauptą patirtį.

Pasitelkus šią atranką, projekte dalyvavo itin motyvuoti, veiklūs ir smalsūs jaunuoliai, kurie praturtino ne tik savo žinias ir išplėtė asmeninį požiūrį tolerancijos tema, bet ir pateisino organizatorių lūkesčius.

Organizatoriai, savo ruožtu, džiaugiasi rezultatais ir reiškia didžiulę padėką „Erasmus+“ programai ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai Lietuvoje (JTBA), administruojančiai šios programos jaunimo sritį, viešbučiui „Daniela“ ir visam jo kolektyvui, visiems projekte dalyvavusiems jauniems žmonėms, asociacijai „Lietuvos gėjų lyga“, Europos Lyčių lygybės institutui bei Lietuvos žydų bendruomenei.