Atsiliepimai

PatricijaTai buvo mano pirmasis projektas, kuriame dalyvavau, tad mano lūkesčiai buvo dideli ir tikėjausi, jog ši kelionė tikrai suteiks man daug gerų emocijų ir vertingos patirties. Dabar jau grįžusi, galiu drąsiai teigti, jog viskas ko tikėjausi buvo išpildyta su kaupu! Vos tik atvykus į projektą, atradau daugybę įdomių bei spalvingų asmenybių su kuriomis galėjau laisvai dalintis idėjomis bei gauti įkvėpimo iš jų pačių – projekto dalyviai bei organizatoriai dalijosi savo patirtimi savanoriaujant, dirbant nevyriausybinėse organizacijose ar kuriant savo verslus bei patardavo, ko imtis norint realizuoti save vienoje iš šių krypčių. Vykdomi užsiemimai bei kūrybinės dirbtuvės, kurios vyko didžiąją dalį projekto, suteikė gausybę teorinės bei praktinės patirties, kuri glaudžiai siejasi su mano studijomis ir kurią vėliau pritaikysiu savo darbe. Taip pat turėjome laiko ir galimybių pakeliauti po šalį bei susipažinti su skirtingomis kultūromis ‘‘Tarpkultūrinėse naktyse‘‘ kur šalys dalyvės dalijosi savo nacionalinėmis tradicijomis, papročiais, patiekalais bei gėrimais. Tačiau mano manymu, vienas svarbiausių dalykų kurį pasiėmiau iš šio projekto – tai nauji draugai, pažintys bei partneriai. Planuose jau yra bent trejetas kelionių aplankant projekto dalyvius bei laukiant jų pačių Lietuvoje. Keista ir nuostabu, kaip per tokį trumpą laiką žmonės gali sukurti tokį stiprų ryšį bei įgyvendinti tiek gražių idėjų! Esu labai dėkinga už šią galimybę, manau jog tai pati pradžia mano ilgoje patyrimų kelionėje bei tikiu, jog kiekvienas bent kartą gyvenime turėtų sudalyvauti panašiame projekte!
„Patricija
Živilė
Projektas Prancūzijoje man buvo pirmas tokio pobūdžio projektas. Iš pradžių labai jaudinausi dėl savo anglų kalbos žinių, tačiau atvykus į projektą supratau, kad ne aš viena turiu šį kompleksą ir tai padėjo man prasilaužti. Įspūdžių liko labai daug, o svarbiausia, šis projektas padėjo įgyvendinti vieną mano svajonių – pamatyti Eifelio bokštą. Nors pats projektas vyko Strasbūre, tačiau mūsų grupelė iš Lietuvos sugebėjo apkeliauti vos ne pusę Europos. Pamatėme Varšuvą, Paryžių, Strasbūrą ir prieš važiuojant namo nuvykome dienai net iki Šveicarijos. Patyrėme daug nuotykių, kuriuos dabar prisiminus kyla labai plati šypsena. Teko papulti ir į keblias situacijas, tačiau viską padėjo išspręsti projekto organizatoriai. Nelikome bėdoje, viskuo buvo pasirūpinta, maistas skanus, kambariai tvarkingi, o užsiėmimai įdomūs. Tikrai kyla nors dalyvauti vėl ir vėl. Tikiuosi laukia dar ne vienas toks puikus projektas. Ačiū asociacijai „Unique Projects“ už šią galimybę sudalyvauti.
„Živilė
Migle
Džiaugiuosi, kad kaip pirmąjį projektą pasirinkau netolimąją Estiją, ir projekto metu nebuvo galima naudotis nei internetu, nei telefonu. Daugumai jaunuolių tokia idėja pasirodytų tikras iššūkis. Tačiau tai buvo, ko gero, geriausia projekto dalis. Turėjome daugybę laiko nuolat bendrauti, užsiimti įdomia veikla ir dalintis patirtimi su kitais. Vos per dešimt projekto dienų, mes, dalyviai iš skirtingų Europos šalių, tapome viena didele šeima, kurioje nebuvo nei vieno atstumto ar neįvertinto. Visi buvome laimingi, galėdami bendrauti su kitų šalių jaunimu, rasti bendrų interesų ir išmokti daug naujo. Projekto metu sužinojau be galo daug. Labiausiai patiko įdomios paskaitos, kurias vedė įvairių sričių profesionalai, dalindamiesi savo patirtimi ir išgyvenimais, jie mane labai įkvėpė, o jų kalbos nei kiek nesuleido žymiosioms „TED“ paskaitoms. Neįkainojama patirtis, nuotykiai ir nesibaigiantys įspūdžiai dar iki šiol sukelia šypseną mano veide.
„Miglė
Ieva
Jaunimo darbuotojų mokymai „The Art of Coaching in Youth Work” vyko Turkijoje, Alanijos mieste. Tai buvo pats geriausias projektas, kokiame esu buvusi (o dalyvauju juose dažnai!). Stipri programa, puikus organizavimas, nuostabūs dalyviai ir stulbinama saulėta vietovė, su kvapą gniaužiančiais kalnais, viršūnėmis, papuoštomis pilimis bei jūros bangų ošimu (viduržiemį maudytis Viduržemio jūroje yra kažkas nuostabaus, o ką jau kalbėti apie naktines maudynes…). Mokymų metu turėjome galimybę sužinoti apie įvairias koučingo technikas ir jas praktiškai išbandyti. Tai leido geriau pažinti kitus dalyvius ir patiems lengviau susivokti savo tikslų ir norų labirintuose. Esu be galo laiminga už šią galimybę, grįžau kupina motyvacijos ir su didžiu džiaugsmu visiems sakau – pirmyn! Keliaukit ir atraskit, šitaip mokytis yra vienas malonumas!
„Ieva
Mindaugas
Norėčiau tikrai pasakyti, jog labai džiaugiuosi, kad sudalyvavau projekte „Colourful Europe“, nes tai buvo viena iš nuostabiausių patirčių. Projekto metu susipažinau su kitomis kultūromis bei įvairiais žmonėmis. Buvo labai nuostabu dirbti grupėse kartu su kitų tautybių žmonėmis. Projekto metu praplėčiau savo akiratį, manau, jog patobulėjau kaip asmenybė ir ši patirtis padės man gyvenime. Siūlyčiau visiems pabandyti patekti į bent vieną tokį projektą.
„Mindaugas
Gabriele
Projektas Rumunijoje buvo apie toleranciją. Mano draugai ir pažįstami kraipė galvas, sakė: „ką gi tu veiksi Rumunijoje, tu ir taip labai tolerantiška?“… Tačiau kartais širdis tiesiog jaučia, kur kojos turi eiti. Taip nutiko ir man. Rumunijoje sutikau nuostabių žmonių, tokių, kuriuos mielai priimčiau pas save į namus, kurie yra atviri ir linksmi. Labiausiai man patiko tarpkultūriniai vakarai, nes kiekviena šalis save pristatė ne tik iš geresnės, bet ir iš linksmesnės pusės. Mes daug šokom, dainavom, mokėmės pasakyt bendras frazes kitomis kalbomis. Jeigu paklaustumėt, ar grįščiau – TAIP ir net nesudvejočiau. Nuostabūs žmonės, puiki atmosfera, neišdildomi įspūdžiai – tai skamba taip paprastai, bet PATIKĖKIT jums daugiau nieko nereikės, kad pamiltumėt jaunimo mainus ir Erasmus+.
„Gabrielė
TomasŠis projektas nebuvo pirmas, kuriame dalyvavau. Jo tematika buvo susijusi su menais ir kaip jie padeda ugdyti gyvenimiškas kompetencijas. Vieta Prancūzijoje buvo gana šilta ir stimuliuojanti nepaisant to, kad projektas vyko La Vancelle mieste, kuriame gyvena apie 400 žmonių. Projekto dalyviai iš Švedijos, Latvijos, Lietuvos ir Prancūzijos išmoko naujų būdų išreiškti save meniškai ir susirado naujų draugų iš kitų valstybių. Mandalų piešimo metodas skatino pasyvią vaizduotę kai objektų perpavadinimas prisidėjo prie aktyvaus brainstormingo. Šis unikalus brainstormingo atvejis yra orientuotas į matomų objektų vadinimą jiems nebūdingais žodžiais. Pavyzdžiui, langas yra vadinamas pieštuku, o pieštukas – gėle. Iš pradžių sukėlęs kiek kontraversijos, šis užsiėmimas galiausiai peraugo į entuziastingą žadimą, nes dalyviai buvo įtraukti į netiesioginę konkurenciją, kurie akivaizdžius dalykus galės pavadinti kūrybiškiau. Kalbant bendrai, projektas buvo įtraukiantis ir praturtinantis asmeniškai. Jame įgytos idėjos ir asmeninis smalsumas skatina tęsti dalyvavimą tarptautiniuose projektuose
„Tomas
RūtaMainai Turkijoje buvo mano pirmoji tokios kelionės patirtis. Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau ir neabejoju, kad ieškosiu panašių galimybių dar daugiau. Buvo labai įdomu pamatyti kitas kultūras, susipažinti su tokiais skirtingais ir įdomiais žmonėmis, keliauti bei mokytis vienu metu. Per vieną savaitę pasisėmiau galybę idėjų ir įkvėpimo ateičiai.
„Rūta
LinaPanašaus pobūdžio projekte dalyvavau trečią kartą. Kiekvieną kartą vykstant lūkesčiai projekto atžvilgiu pakinta dėl įgautos patirties praeituose projektuose. Būtent nuo mūsų lūkesčių, vilčių ir požiūrio į dalyvavimą projekte priklauso dalyvio produktyvumas, įgauta patirtis ir įspūdžiai. Iš kiekvienos patirties mes pasisemiame ir išmokstame tai, ko siekėme ir norėjome išmokti – tai gali būti užsienio kalba, tam tikros žinios ir t.t. Svarbiausia visada turėti vykti į projektą su tikslais ir siekiais ir prisidėti prie tų tikslų įgyvendinimo. Apskritai viso projekto sėkmė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų įdėtų pastangų.
„Lina
SimasKadangi tai buvo pirmas mano projektas, kuriame teko dalyvauti, iš pradžių, net nežinojau, ko galima tikėtis ir buvo sunku įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Bet pasibaigus projektui, vienareikšmiškai galiu teigti, kad tai buvo labai naudinga patirtis. Labiausiai norėčiau pabrėžti bendravimą su kitos kultūros žmonėmis, kuris labai praturtina bendrąja prasme. Taip pat įgavom daug naujų žinių apie sveiką gyvenseną, išmokom naujų sportinių pratimų – kas irgi yra labai svarbu. Visgi labiausiai pabrėžčiau tą atmosferą, kurią mums pavyko sukurti, tą bendrumo jausmą tarp dalyvių, tai išties praturtina visapusiškai.
„Simas
RaimondaTai buvo mano antrasis jaunimo mainų projektas, tad jau prieš išvykdama žinojau, kokio pobūdžio mokymų tikėtis. Projekto metu susidūriau su tam tikrais neaiškumais, tačiau visos problemos buvo greitai išspręstos. Labai džiaugiuosi, gavusi progą dalyvauti šiuose mokymuose, nes turėjau nuostabią galimybę susipažinti su skirtingomis kultūromis ir žmonėmis, patobulinti savo anglų kalbos žinias bei pasisemti patirties. Projekto metu sutikau daug žmonių, kuriuos dabar galiu tvirtai pavadinti savo draugais. Manau, kad šie mainų projektai yra vertingi ir reikalingi, tai puiki proga visapusiškai tobulėti!
„Raimonda
PovilasPirmas, bet ne paskutinis. Taip trumpai apibūdinčiau pirmają savo patirtį dalyvaujant projekte. Važiuojant pirmąjį kartą buvo šiek tiek neramu, nes nežinojau ko laukti ir tikėtis, tačiau projektui prasidėjus viskas stojo į vėžes. Laikas, praleistas tarp skirtingų kultūrų žmonių – neįkainojama patirtis ir didelis žingsnis i savęs pažinimą, visapusišką tobulejimą, galimybė praplėsti akiratį ir mąstymą.
Mokymai – puiki galimybė patobulinti anglų kalbos žinias, praturtinti savo žinių „bagažą“, puikus įkvėpimo šaltinis siekiant tikslų ateityje.
Džiaugiuosi dalyvavęs projekte, raginu kitus nedvejoti ir išbandyti save!
„Povilas
EvelinaTai nebuvo pirmasis mano mainų projektas, bet pirmasis būtent tokio
pobūdžio projektas. Šiek tiek baiminausi prieš važiuodama, nes
abejojau savo jėgomis. Projekto tema buvo susijusi su sportu, tad
norėjosi išbandyti save, nors ir nežinojau, dvejojau, ar tikrai galėsiu įvykdyti
visas užduotis. Visgi jei kažko bijai, vadinasi ir turi tai daryti.
Labai esu patenkinta šia savo patirtimi – džiaugiuosi, kad turėjau galimybę
tobulėti ir įveikti savo baimes. Esu dėkinga, kad galėjau pažinti
įvairių kultūrų žmones, tapusiais mano gyvenimo dalimi, šitaip praplėčiant
savo akiratį bei pagerinant anglų kalbos žinias. Užsiėmimų metu taip
pat įgavau naujų žinių bei įkvėpimo pokyčiams savo gyvenime.„Evelina
VaivaMan tai buvo pirmas tokio pobūdžio projektas, tad buvo tikrai nedrąsu važiuoti į svetimą šalį su nepažįstamais žmonėmis ir dar nuolat kalbėti ne savo gimtąja kalba. Tačiau dabar labai savimi didžiuojuosi – ne tik labai daug išmokau, sužinojau, bet ir susiradau daug naujų draugų. Dabar turiu ne tik namus Lietuvoje, bet ir Italijoje, Makedonijoje, Slovakijoje, Rumunijoje.. Naudokitės šia galimybe ir Jūs!
„Vaiva
MatasTai buvo mano pirmasis Erasmus+ projektas. Manau, jog jis buvo puikiai pavykęs ir tai motyvuoja dalyvauti kituose projektuose ateityje. Gyvenimo sąlygos buvo tobulos, puikus viešbutis su daug maisto. Paskaitos bei kūrybinės dirbtuvės galėjo būti ir geriau organizuotos, tačiau visos pažintys bei puiki vieta ir oras viską atpirko. Labai džiaugiuosi susipažinęs su begale šviesių žmonių. Jaučiuosi pasisėmęs naujų idėjų bei noro tobulėti. Visiems, kas vis dar nedrįsta galiu pasakyti tik tiek, kad projekto pabaigoje nenorėsite grįžti namo!
„Matas
GabijaNorint pasidalinti visais įspūdžiais kuriuos patyriau projekte turbūt reikėtų prirašyti puse knygos. Tai buvo mano pirmasis projektas, tačiau tikrai ne paskutinis! Galiu drąsiai teigti, kad tai buvo geriausios dienos mano gyvenime. Per savaitę susiradau daugiau draugų, nei per visą savo gyvenimą. Manau, kad iš kiekvieno iš jų sulaukčiau pagalbos jei reikėtų, tikrai planuoju palaikyti ryšį su žmonėmis iš projekto. Patirtis yra neįkainojama, taip pat per šią savaitę daug geriau pramokau anglų kalbą. Iš tikrųjų verkiau kai reikėjo atsisveikinti, norėjau pasilikti ten dar daug laiko ir pakartoti viską šimtus kartų. Visiems rekomenduoju sudalyvauti panašiame projekte, gyvenimas iš karto nusidažys ryškesnėmis spalvomis!
„Gabija
Paulina Erasmus+ projekte dalyvavau pirmąjį kartą. Neslėpsiu, jog didžiausia motyvacija važiuoti buvo projekto lokacija – Reunjono sala pačiame Indijos vandenyne! Gamtos grožis tikrai nenuvylė – pamatėme įspūdingiausius atributus (kvapą gniaužiančius kalnus, ugnikalnį, tobulus paplūdimius, žydriausią vandenyną) ir nuolat jautėmės lyg tikrame rojuje. Tačiau ir be pačios vietos patyriau daugybę įspūdžių dalyvaudama projekto užsiėmimuose ir diskusijose, daugiau sužinojau apie Erasmus+ teikiamas galimybes, kurios labai glaudžiai siejasi su mane dominančia veiklos sritimi. Nepaisant to, vienas didžiausių privalumų buvo galimybė susipažinti su dalyviais iš kitų šalių – išgirsti jų potyrius kituose projektuose ar net dirbant nevyriausybinėse organizacijose, patarimus ateičiai bei praktiškus samprotavimus. Taip pat teko savomis akimis išvysti kultūrinius panašumus, kurie vienija žmones, gyvenančius net per keletą tūkstančių kilometrų vienas nuo kito. Vos per 10 dienų pasisėmiau motyvacijos, kuri skatina žengti toliau ir plėsti komforto zoną, kad įgyčiau dar daugiau žinių bei patirties. Esu dėkinga už šią galimybę!
„Paulina
Aira Mano pirmasis projektas buvo Vengrijoje, tačiau tikrai ne paskutinis! Išvykau nieko nepažinodama. Nuo pat kelionės pradžios patyrėme daug gerų įspūdžių ir emocijų. Šilčiausius prisiminimus paliko projekto metu sutikti žmonės. Per savaitę iš visiškai nepažįstamų žmonių tapome be galo artimi, tarsi viena didelė šeima. Tai buvo neįkainojama patirtis, kurios metu sužinojau daug naujo apie kitas pasaulio šalis, jų kultūras, tradicijas. Bendravimas su užsieniečiais mane įkvėpė keliauti ir pažinti naujas vietas, niekada nesustoti. Projekto metu patobulinau ne tik bendravimo, bet ir planavimo, komandinio darbo bei kitus įgūdžius. Organizatoriai pasirūpino, kad tikrai nenuobodžiautume ir būtume aktyvūs. Erasmus+ programa suteikia neįkainojamą galimybę tobulėti ir mokytis pačiu maloniausiu būdu – keliaujant! Nepamirštami įspūdžiai bei draugai iš viso pasaulio garantuoti. Niekada nedvejokime ir tobulėkime kartu!“

Šilčiausi linkėjimai,
„Aira

Antanas Erasmus+ projektas Danijoje man buvo naujas iššūkis. Tai nebuvo pirmas projektas, į kurį vykau kaip dalyvis, tačiau pirmas projektas, į kurį vykau kaip grupės lyderis. Visas projektas išsiskyrė komandinio formavimo – tobulinimo užsiėmimais, kurių buvo labai daug. Projekto metu ne tik dalyvavome jau suplanuotose veiklose, bet ir patys vedėme užsiėmimus, rengėme savo šalies pristatymą bei prisidėjome prie projekto įgyvendinimo. Gera kompanija, didelės organizatorių pastangos ir naujos pažintys padarė šį projektą nepamirštamu.“
„Antanas
Liveta Ne pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis! Laukdama projekto jaučiausi įvairiai: iš pradžių nežinojau, ko tikėtis, vėliau, susisiekusi su organizacija ir kitais projekto dalyviais, šiek tiek išsigandau, nes maniau nerasianti bendros kalbos, kadangi visi dalyviai buvo vyresni. Laimei, nė viena mano baimė nepasitvirtino, anaiptol, projektas buvo geresnis, nei kada būčiau galėjusi tikėtis. Nauji, šilti žmonės, kurie įrodė, jog amžius neturi įtakos bendravimui, smagūs užsiėmimai, išvykos – visa tai privertė mane pasijusti kitu žmogumi ir suprasti, kad jaunimo mainai yra geriau už bet kokias brangias poilsines keliones. Ir tuo pat metu apgailestauti, kad viskas taip greitai baigiasi…“
„Liveta
Daumantas Pirmą kartą teko dalyvauti Erasmus+ projekte, todėl nelabai žinojau, ko galima būtų tikėtis. Nuvykęs į Lenkiją susipažinau su kitų tautybių žmonėmis, visi buvo skirtingi, malonūs ir įdomūs, sužinojau daug naujų dalykų apie Lenkiją ir kitas šalis, kurios dalyvavo šiame projekte. Vienas įdomiausių dalykų projekte – tarpkultūriniai vakarai, kurių metu buvo galima iš arčiau susipažinti su konkrečios šalies specifika, tradicijomis, paragauti vietinio maisto. Šio projekto metu susiradau naujų draugų, su kuriais palaikau ryšius iki šiol – tai yra vieni geriausių žmonių, kuriuos teko sutikti gyvenime. Net nedvejokite ir sudalyvaukite, nes tai galimybė, kurios nevalia praleisti!“
„Daumantas
Elena Pakalnytė Vasarą Facebook‘e visai netikėtai pamačiau galimybę išvykti į jaunimo mainų projektą. Tai, ko gero, vienas nuostabiausių atsitiktinumų mano gyvenime. Spalio pradžioje išsiruošiau į visai netolimą kelionę – į Gdanską, tačiau įspūdžių parsivežiau lyg po kelionės po visą Europą. Man tai buvo pirmasis Erasmus+ projektas, tačiau nuoširdžiai viliuosi, jog ne paskutinis. Visuomet tikiu, jog svarbiausia ne kur, o su kuo esi. Užmegzti ryšiai su nuostabiais projekto dalyviais tikrai nenutrūks, jau dabar planuojame ateities susitikimus. Pagrindinė projekto tema buvo „Hate speech“, tačiau aptarėmė ir daug kitų temų. Praplėčiau akiratį, įgijau daugiau žinių įvairiose srityse ir suvokiau protingos diskusijos svarbą priimant rimtus sprendimus. Per vieną savaitę patobulėjau kaip asmenybė, susipažinau su kitomis kultūromis, gavau gausybę pakvietimų atvykti į svečius, o aš visus kviečiau į Lietuvą. Prisijuokiau iki ašarų projekto metu ir beveik ašarojau atsisveikinant. Tikriausiai neįmanoma papasakoti žodžiais visko, ką patyriau, tačiau, jei reikėtų pasirinkti tik vieną, jis būtų NUO-STA-BU
„Elena Pakalnytė
Gabija Tai jau antrasis projektas, kuriame dalyvavau. Žinojau, ko tikėtis ir ko laukti, tačiau, kaip ir pirmąjį kartą – likau nuoširdžiai nustebinta ir sužavėta! Projekto metu susipažinau su daugybe skirtingų kultūrų žmonių, kuriuos dabar galiu drąsiai vadinti naujais gerais draugais. Manau, jog per tokį trumpą laiką užmegzti nuoširdžius ir šiltus santykius yra neįtikėtina! Pasibaigus projektui visi dalyviai jau planuoja kitą susitikimą, o tai dar labiau džiugina. Projekto organizatoriai taip pat buvo nuostabūs žmonės: visada išklausantys ir pasiruošę padėti. Projekto metu turėjome labai daug veiklos: dirbome komandose, diskutavome, išsakėme savo nuomones, dalinomės mintimis, keliavome. Ir tai tik maža dalis viso to, ką patyriau! Šio projekto metu patobulinau ne tik anglų kalbos žinias, bet pagilinau bendrą supratimą, komandinio darbo įgūdžius, įgijau naujų draugų. Prisiminimai apie šią projekto savaitę kelia šypseną bei norą sugrįžti atgal. Sakau nuoširdų ačiū organizacijai „Unique Projects“ už nepakartojamą galimybę dalyvauti tokiuose projektuose. Linkiu kiekvienam nebijoti ir išbandyti tai, ko vėliau norėsis dar ir dar! 🙂
„Gabija
Greta Baltrušaitytė Vienintelis dalykas, kurio gailiuosi – kad apie „Erasmus +“ projektus nežinojau anksčiau…
Projektas Rumunijoje buvo mano pirmasis tarptautinis projektas. Įspūdžiai yra tikrai neišdildomi ir nepakartojami. Pirmiausia, labai nerimavau dėl anglų kalbos įgūdžių, tačiau tokioje aplinkoje, kai susirenka jaunimas iš įvairių šalių, jaučiama labai stipri pagalba ir parama – galų gale, juk visi šnekame ne savo gimtąja kalba! Projekto programa buvo labai stipri: organizatoriai bei treneriai buvo savo sričių profesionalai. Parsivežiau ne tik daug prisiminimų, bet ir naujų žinių apie ryšius su visuomene. Ir žinoma, visi vakarai po oficialios programos, kelionės į miestą, pusryčiai, pietūs, vakarienės kartu sukūrė tą atmosferą, kurioje 10 dienų visi buvo lyg viena didelė šeima. Kas manęs tik klausia, visiems atsakau, kad nedvejokit ir tikrai pildykite paraiškas į „Erasmus+“ projektus.

„Greta Baltrušaitytė

Gustas Rytas – Lietuvoje, vakaras – nuostabaus grožio šalyje, garsėjančioje savo gamta bei svetingais žmonėmis. Taip prasidėjo Erasmus+ mainų projektas „Speak Up“ Slovakijoje. Tai nebuvo pirmasis mano projektas, tačiau pats įsimintiniausias. Susipažinau su nuostabiais žmonėmis, įgijau žinių apie žmogaus teises, didėjančią netoleranciją visuomenėje. Tai buvo neįkainojama patirtis sudalyvauti šiame projekte, reprezentuoti savo šalį, įgyti daug žinių, lavinti anglų kalbą bei atrasti daugiau motyvacijos savo asmeniniame gyvenime. Projekto metu vyravo nuostabi atmosfera: dainos, juokas ir pokalbiai prie židinio vakarais, kai už lango – kalnai ir sniegas. Sunku nupasakoti žodžiais, kaip buvo nuostabu. Raginu nieko nelaukti, išbandyti Erasmus + programos teikiamą naudą ir patirti tai, ko gyvenime negalima praleisti!

„Gustas

Joana If you dare nothing, when the day is over, nothing is all you will have gained.” (vert. Jei nieko nebijai dienai baigiantis, tai dienai baigiantis nieko ir neturėsi) ― Neil Gaiman. Tai motyvacija nuolatos mesti sau iššūkius ir nesėdėti vietoje, o svarbiausia – nebijoti. Visgi baimė buvo aplankiusi ir mane, tačiau jau pirmosiomis dienomis Italijoje supratau, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų. Kartais privalai save išstumti iš komforto zonos, jog suprastum, kiek nuostabių dalykų gali patirti. Nežinau net nuo ko pradėti, gal nuo žmonių? Skirtingos kultūros, skirtingos patirtys, skirtingi charakteriai ir visa tai sutelpa į naujas pažintis. Drįstu teigti, kad per trumpą laiką suradau keletą artimų žmonių, kurie įkvepia ir motyvuoja, kuriuos smagu vadinti naujais draugais. Mano manymu, tai yra unikalu, kad per tokį trumpą laiką įmanoma suartėti su tiek skirtingų žmonių. Kalbant apie patį projektą iš pat pradžių tema man buvo sunkiai suprantama: „TACKLING RADICALIZATION THROUGH EDUCATION AND YOUTH WORK”, tačiau dabar negaliu atsidžiaugti, kad išvykau būtent į šiuos mokymus. Mokėmės ir bandėme spręsti daug aktualių problemų: radikalizmas, terorizmas, ekstremizmas – sąvokos, kurios dominavo visų mokymų metu. Taip pat aplankėme vieną iš daugelio pabėgėlių centrų Italijoje, vėliau aiškinomės dabartinę pabėgėlių situaciją Europoje. Visi užsiėmimai vyko grupėse, taip mokėmės komandinio darbo ypatumų, išklausyti ir suprasti vienas kito nuomonę. Be to, turėčiau paminėti ir keliavimo dalį: Roma, Bonefro, Napolis, Termolis ir Pescara – 5 Italijos miestai, kuriuose gavau progą apsilankyti, pamatyti ir suprasti, kaip atrodo tikrasis italų gyvenimas iš arti. Į visą šią trumpą mokymų savaitę sutelpa tiek daug emocijų, pamokų ir išgyvenimų… Visa tai sau pasiimsiu kaip neįkainojamą gyvenimo patirtį bei motyvaciją ateičiai. Ačiū asociacijai „Unique Projects“ už galimybę sudalyvauti tokiame projekte, ačiū Arnui ir Žygimantui, kad buvo puikiais bendražygiais visos kelionės metu! Grazie mille!

„Joana

Meda Šis projektas man buvo pirmas, todėl į projektą važiavau kupina baimės jausmo, nes niekada nieko panašaus nesu dariusi. Buvo labai baisu, nes anglų kalbos žinios nėra puikios, taip pat baiminausi būti tarp daug nepažįstamų žmonių. Gerai, kad nereikėjo būti vienai iš savo krašto, todėl palaikymas suteikė pasitikėjimo. Pirmas keletą dienų buvo labai nesmagu, kadangi turiu baimę kalbėti prieš žmones ar daryti kokius nors pratimus. Visgi, veltui nuogąstavau, nes visi buvo labai draugiški, stengėsi padėti jaustis kuo ramiau, todėl po dviejų dienų buvau visiškai rami, baimės jausmas dingo, galėjau atskleisti save. Aplinka buvo labai jauki ir maloni. Leidžiant laiką su labai šiltais ir draugiškais žmonėmis tokioje geroje aplinkoje man jie tapo šeima, su kuriais atsisveikindama negalėjau sulaikyt ašarų. Mano vidiniam mąstymui šis projektas turėjo daug įtakos, jaučiuosi pilnavertiškesnė. Tai vienas geriausių mano sprendimų gyvenime. Tikiuosi dar turėsiu galimybę ne kartą sudalyvauti panašaus pobūdžio projekte.

„Meda

Ugnė Let‘s go eco tourism“ nebuvo mano pirmasis projektas, tačiau, be abejonės, pirmieji tokie artimi širdžiai ir sielai jaunimo mainai. Registruodamasi į atranką labiausiai norėjau pamatyti kalnus, nagrinėti aplinkosaugos problemas, tačiau jau pačią pirmąją dieną supratau, jog iš šio projekto gausiu daug daugiau. Dešimt dienų su nuostabiais žmonėmis, kurie taip greitai tapo tarsi antra šeima. Dešimt dienų šalyje, apie kurią anksčiau daug nežinojau ir nesidomėjau, paliko neišdildomą įspūdį ir bent dešimtį labai artimų draugų. Puikią atmosferą jautė ir kiti dalyviai – visi refleksijos metu projekte sakė, jog turėjome labai stiprią grupę: kiekviena komanda, pristatanti savo šalį, puikiai dirbo su kitomis. Vieni kitus papildėme, mokėme ir mokėmės, dalinomės patirtimis. Tokie projektai, mano nuomone, labai svarbūs ir šalies reprezentavimui: aš, asmeniškai, dabar sutikus žmogų iš Rumunijos, Slovakijos, Lenkijos ar Vokietijos, drąsiai sakau: „Myliu Jūsų šalį ir Jūsų žmonės!“. Po projekto tikrai jaučiu didelę simpatiją kiekvienai šaliai. Viliuosi, jog taip pat jaučiasi ir kiti dalyviai Lietuvos atžvilgiu. Smagiausia, jog net projektui pasibaigus ryšys tęsiasi, atsiranda naujų galimybių. Kalbant apie praktinę pusę, projekto programa buvo labai apgalvota, organizatoriai nuostabūs ir ypatingai draugiški: kasdien bendravo su skirtingais dalyviais, prašė reflektuoti, stengėsi tobulėti su kiekviena veikla, taip pat atsižvelgdavo į dalyvių norus ir galimybes. Tai labai pradžiugino po intensyvaus dienos trukmės žygio, kuomet visi buvom pavargę ir norėjome tik griūti į lovas. Buvome apgyvendinti puikiame hostelyje, gyvenome kambariuose po 2-3 žmones, visi iš skirtingų šalių, kas padėjo greičiau susipažinti ir susirasti draugų užsieniečių. Pro kambarių langus ar išėjus į lauką atsivėrė nuostabūs kalnų vaizdai, o po dienos veiklų dalyvius džiugindavo ir žinias plėtė kultūriniai vakarai, kurių metu kiekvienos šalies dalyviai pristatydavo savo kultūrą, tradicijas, vaišindavo tradiciniu maistu. Kai pavargdavom, lėkdavom į lauke esantį šildomą baseiną ar sauną, sūkurinę vonią. Maitino mus puikiai – netrūko maisto nei visavalgiams, nei vegetarams ar veganams. Jautėmės kaip atvykę pas močiutę pasisvečiuoti. Apibendrinant, Erasmus+ projektai yra, be abejonės, viena geriausių galimybių jaunam žmogui.

„Ugnė

Viktorija Pasakymą „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“ perfrazuočiau į „Kas nerizikuoja, praranda galimybę“. Todėl ir surizikavau – išvažiavau į savo pirmą Erasmus+ projektą ir, patikėkite manimi, tai buvo vienas geriausių mano priimtų sprendimų. Šalis, į kurią išvykau, buvo tiek gerais, tiek blogais atsiliepimais apipinta Rumunija, todėl važiuoti bijojau, nors iš tiesų nebuvo ko. Šiame projekte ne tik susipažinau su įvairių kultūrų atstovais, kurie paneigė ir patvirtino tam tikrus stereotipus, bet ir iš tiesų daug ko išmokau. Grįžau skrajodama padebesiais, įgijusi patirties, žinių, pasitikėjimo savimi ir, žinoma, naujų draugų. Vos per kelias dienas manyje susikaupė tiek motyvacijos, jog jausmas toks, kad galiu kalnus nuversti, visa tai, kas, maniau, per kelis mėnesius padaryti neįmanoma, tapo įmanoma per 3 dienas (sukūrėme realiai panaudotą reklaminę kampaniją!). Tad kiekvienam, kuris vis dar dvejoja, ar verta, kuris vis dar mano, kad baisu, tam, kuris mano kad nenaudinga, galiu pasakyti – netenkat galimybės tapti geresni, daugiau išmanantys, galimybės keliauti ir išmokti, galimybės susirasti draugų iš kitų šalių, pas kuriuos galėsite dar ir kada pasisvečiuoti. Taigi, pildykite anketas ir griebkite galimybę.

„Viktorija

Vilius Tai buvo mano pirmasis Erasmus + projektas. Apie tai sužinojau visiškai atsitiktinai, pildydamas dalyvių registracijos anketą, apie tai labai nesidomėjau. Tuo metu svarbiausia buvo tai, kad galėsiu pakeliauti (nors kelionė ir tetruko kelias valandas, visgi smagu pabūti toliau nuo namų), susibendrauti su kitais žmonėmis ir šiek tiek praplėsti savo žinias. Vis dėlto, buvo kiek kitaip nei tikėjausi. Buvo kur kas geriau.
Projekte dalyvavo 10 skirtingų tautybių žmonių, iš viso mūsų buvo 24. Manau, kad tai buvo idealus skirtingų tautybių ir jų skaičiaus santykis. Tai užkirto kelią „savom grupelėm“, turėjome būti kaip viena šeima. Projekto tema man taip pat buvo patraukli – psichogimnastikos metodų taikymas socialiniai atskirtiems žmonėms. Trumpai tariant, reikėjo patiems mums, įvairiais žaidimais užimti benamius, vaikus ar žmones, turinčius priklausomybes. Tai reikalavo sklandaus bendradarbiavimo su ką tik sutiktais dalyviais, gero psichologinio nusiteikimo, tačiau viskas pavyko puikiai. Projektas ugdė tarpusavio komunikaciją, asmeninę lyderystę.
Esu dirbęs kartu su įvairių tautybių žmonėmis, žinau, kad daugumą jų – šilti ir draugiški žmonės, tačiau šitame projekte jaučiausi taip, kad kiekvienas dalyvis yra mano šeimos narys. Negalėjau įsivaizduoti, kad per savaitę laiko taip galima prisirišti prie naujų žmonių. Mes buvome išvien visada – tiek užsiėmimų, tiek laisvo laiko metu, o dabar palaikome ryšį virtualiomis priemonėmis, tikiuosi gauti netgi porą laiškų
Aplinka – tiek miestelis, tiek svečių namai skleidė šiltą atmosferą. Miestelis įsikūręs prie ežero, idealiai tiko užduotims mieste (taip, buvo ir tokių). Buvau labai patenkintas aptarnavimu, maistu (nors kai kurie į nematytą kugelį ir cepelinus žiūrėjo labai įtariai ), projekto vadovais, kurie ypač noriai bendravo laisvu laiku. Labai norėčiau sudalyvauti ir vėl, siūlau ir Jums!

„Vilius